Kuo unikalus motinos pienas?
Idealiai pritaikytas jūsų kūdikio poreikiams
Vis dar tiksliai nenustatyta, kaip motinos pienas natūraliai prisitaiko prie moters ir kūdikio organizmo. Todėl nuolat atliekame tyrimus, siekdami kuo daugiau išsiaiškinti apie šį nepaprastą gamtos stebuklą. Yra žinoma, kad motinos piene esančių riebalų kiekis su kiekvienu maitinimu didėja1. Jo sudėtis taip pat kinta priklausomai nuo aplinkos veiksnių. Pavyzdžiui, karštomis dienomis motinos piene yra daugiau vandens2.
Žindomi berniukai suvartoja daugiau motinos pieno nei mergaitės3, 4. Įdomu tai, kad motinos pienas, gaminamas berniukams, yra 25 proc. kaloringesnis už mergaitėms skirtą pieną5, 6.
Motinos pieno sudėtis
Tyrimai rodo, kad net 87,5 proc. motinos pieno sudaro vanduo7. Likusią dalį sudaro kitos medžiagos, tarp jų – įvairūs angliavandeniai, riebalai, baltymai ir mineralai. Žindymo metu motinos pienas pakeičia spalvą ir sutirštėja, nes pamažu didėja jo energinė vertė1.
Visavertis maistas
Žindant pirmiausia išsiskiria vadinamasis liesas pienas, kurio sudėtyje yra daug kūdikiui reikalingų angliavandenių, baltymų ir vitaminų. Motinos pienas dėl jo sudėtyje esančio didelio vandens kiekio apsaugo vien tik krūtimi maitinamus kūdikius nuo dehidratacijos1, 8.
Riebusis pienas, kuris išsiskiria žindymo pabaigoje, yra tirštesnis ir tamsesnės spalvos. Taip yra dėl to, kad žindymo metu pieno energinė vertė ir jame esančių riebalų kiekis pamažu didėja. Taigi kūdikis gauna daugiau kalorijų ir jaučiasi sotus iki kito maitinimo1, 8.
Apsauga nuo pat gimimo
Motinos pienas ne tik užtikrina visavertę kūdikio mitybą, bet ir aprūpina jo organizmą antikūnais, kurie padeda kovoti su įvairiomis bakterijomis9.
Jūsų žarnyno bakterijos per pieną perduodamos į kūdikio žarnyną. Tačiau vis dar nėra ištirta, kaip veikia šis mechanizmas10, 11.
Literatūros šaltiniai
1. Mizuno et al. Is increased fat content of hindmilk due to the size or the number of milk fat globules? Int Breastfeed J, 2009, 4(1): 7.
2. Solter A. The Aware Baby. California: Shining Star Press, 2001.
3. Michaelsen KF et al. The Copenhagen Cohort Study on Infant Nutrition and Growth: breast-milk intake, human milk macronutrient content, and influencing factors. Am J Clin Nutr, 1994, 59: 600–11.
4. Butte NF et al. Infant feeding mode affects early growth and body composition. Pediatrics, 2000, 106(6): 1355–66.
5. Thakkar SK et al. Dynamics of human milk nutrient composition of women from Singapore with a special focus on lipids. Am J Hum Biol, 2013, 25: 770–9.
6. Powe CE et al. Infant sex predicts breast milk energy content. Am J Hum Biol, 2010, 22(1): 50–4.
7. Riordan J. Breastfeeding and Human Lactation. 3rd ed. Boston: Jones & Bartlett, 2005.
8. Hartmann PE. Mammary gland: Past, present, and future. In: Hale & Hartmann’s Textbook of Human Lactation. Amarillo, TX: Hale Publishing, 2007. p. 3–16.
9. Chirico G et al. Antiinfective properties of human milk. J Nutr, 2008, 138(9): 1801S–6.
10. Fernández L et al. The human milk microbiota: Origin and potential roles in health and disease. Pharmacol Res, 2013, 69(1): 1–10.
11. Jeurink PV et al. Human milk: a source of more life than we imagine. Benef Microbes, 2013, 4(1): 17–30. anel on Dietetic Products, Nutrition and Allergies. EFSA Journal